Per pastaruosius 20 metų mūsų namus ir darbo vietas pasiekus kompiuteriams ir internetui riba tarp namų ir darbo vis mažėja. Tyrimai rodo, kad daugiau nei trečdalis žmonių kartais atlieka darbus namuose, o vis daugiau jaunų specialistų darbui namuose teikia pirmenybę. Tuo tarpu būsimoji darbo jėga – šiandieniniai studentai dažniau ieško darbo, kurį galėtų atlikti tik nepalikdami namų. Atrodo, kad artėja seno gero įprasto darbo biure pabaiga.

Ar visada paliekate savo darbą numatytu laiku? Apie 30% Jungtinėse Amerikos Valstijose apklaustų įvairių įmonių darbuotojų teigė, kad dažnai jiems tenka pasilikti po darbo arba atlikti kai kuriuos darbus namuose. Tai tik įrodo, kad riba tarp namų ir biuro darosi vis blankesnė. Didžiausią įtaką šiam pasikeitimui padarė technologijų pažanga.

Prieš 20 metų daugelio profesijų atstovai neturėjo kitos išeities, kaip tik dirbti biure. Tik biure jie turėjo visą darbui reikalingą įrangą. Ten buvo biuro baldai ir biuro kėdės, kurie buvo pritaikyti konkrečių profesijų darbui. Pavyzdžiui architektai turėjo dideles braižymo lentas, o reklamos tekstų kūrėjai, knygų, žurnalų ir laikraščių leidėjai daug dirbdavo su spausdinimo mašinėlėmis, dailininkai su drobėmis.

Šiandien daugeliui žmonių atlikti visus šiuos darbus užtenka tik kompiuterio. Kompiuteris tapo pagrindine darbo priemone. Architektai kuria brėžinius naudodami specializuotas kompiuterines programas, reklamų kūrėjai ir redaktoriai redaguoja tekstus kiekvienam moksleiviui pažįstamomis programomis, o šiandieninis dalinininkas nebūtų vertas dailininko vardo jei nesugebėtų meistriškai valdyti bent kelių sudėtingesnių vaizdo redagavimo programų.

Vienos iš populiariausių priežasčių, kodėl žmonės renkasi darbą namuose yra galimybė laisvai paskirstyti savo laiką. Žmonės gali patys pasirinkti, kada jiems geriausia atlikti sutartus su darbdaviu darbus, kada jie gali eiti sportuoti ar pasiimti vaikus iš darželio ar mokyklos. Jauniems žmonės svarbu laisvė. Daugelis įžvelgia galimybes keliauti ir dirbti vienu metu. Tuo tarpu 56% apklaustų vidutinio lygio vadovų mano, kad nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai dirba produktyviau.

Naujausi tyrimai taip pat atspindi dar įdomesnes tendencijas. Didžioji dalis jaunų amerikiečių pripažįsta, kad darbe nori turėti galimybę naudotis socialiniais tinklais, kaip Facebook ar Twitter. Net 60% studentų teigia, kad jiems ši galimybė svarbiau už žadamą atlyginimą.

Remiantis JAV vykdytais tyrimais dirbti nuotoliniu būdu dažniau renkasi mažesnių miestų gyventojai. Darbas nuotoliniu būdu jiems suteikia galimybę uždirbti daugiau nei leidžia vietinė ekonominė aplinka. Vis dėl to tarp didžiųjų pasaulio miestų gyventojų taip pat pastebima tendencija rinktis nuotolinį darbą. Didžiųjų miestų gyventojų pasirinkimą dirbti iš namų lemia didelės keliavimo išlaidos. Niu Jorke ar Londone kelionė iki darbo gali trukti net kelias valandas. Geriau jas išnaudoti darbui, o ne sėdėjimui pilname žmonių metro vagone ar autobuse. Šios kelionės būna ypač nemalonios per didžiausius žiemos šalčius ir vasaros karščius.

Nuo naujausių tendencijų neatsilieka Forbes 500 sąrašo įmonės. 56% galingiausių pasaulio įmonių vadovai teigia, kad virtualiuose biuruose dirbančių jų įmonės darbuotojų skaičius artimiausiais metais augs.

Panašu, kad patogūs biuro baldai ir biuro kėdės greitai nebus būtina investicija norint kurti savo verslą. Didelė dalis darbuotojų galės dirbti iš namų. Galbūt jie net priešinsis, jei darbdavys galvos priešingai.

Taigi, stebėkite naujausias tendencijas ir būkite pasiruošę kitais metais daugiau dalyvauti pasitarimuose su kolegomis ar savo įmonės darbuotojais naudojant skype ar kitas telekonferencijų programas. 75% Forbes 500 sąrašo įmonių planuoja investuoti būtent į telekonferencijų sistemas savo įmonės viduje.

Kokia įdomi yra toji namų dalis vadinama virtuve. Juk ten kiekvieną dieną gimsta šedevrai arba bent jau kuklūs šeimyniniai pietūs. Virtuvėje daugiausiai nuotykių! Netikite? Tuomet įleiskite ten savo vaikus. Jiems net indų plovimas atrodo kaip nuostabi vandens procedūra, kuomet galima bent šiek tiek pasitaškyti ar susišlapinti rankoves. Tačiau daugelis namų šeimininkių nemėgsta suktis šioje erdvėje tarp puodų ir šaukštų.

Mūsų amžiuje pati virtuvės patalpa yra labai pasikeitusi nuo to pirminio vaizdo, kuomet nebuvo net šaldytuvo. Kai namų statytojai sugalvojo tokį išradimą kaip kaminas, tai židinys ir maistui gaminti skirta vieta persikėlė iš kambario ar namo centro prie vienos ar kitos sienos. O keramikinius puodus tuomet pradėjo keisti puodai gaminami iš geležies, bronzos ar net vario. Toks maisto gaminimo ir namų šildymo būdas tuo metu turėjo ir savų minusų, nes naudojant atvirą ugnį dažnai kildavo net ištisus miestus niokojantys gaisrai.

Šiame pasakojime apie virtuvės evoliuciją neapsieisime ir be garsiojo išradėjo ir dailininko Leonardo da Vinči. Būtent jis išrado automatinį besisukantį iešmą, ant kurio buvo skrudinami maisto produktai tokie kaip mėsa. Deja tokia sistema tuo metu galėjo pasinaudoti tik turtingieji.

Su vėlyvaisiais viduramžiais Europoje virtuvė neteko namų šildymo funkcijos ir vis labiau ši problema buvo perkeliama į atskirus kambarius. Taigi tuo metu gyvenamieji kambariai būdavo šildomi kiekviename įrengiant krosnis, kūrenamas iš siaurų ir tarnams skirtų koridorių. Tokiu būdu kambariuose nebūdavo dūmų. Taigi išsilaisvinę nuo dūmų ir prinešamo purvo gražiausi namų kambariai pradėjo tarnauti kaip savita šeimininko erdvė turinti ir socialinių funkcijų.

Aukštuomenė maisto ruošimu nesidomėjo. Virtuvė buvo tarnų zona ir būtent todėl virtuvės baldai nebūdavo labai prašmatnūs. Dažnai išlikusiuose rūmuose galime pastebėti, kad virtuvė ir valgomasis gali būti net toli vienas nuo kito, stengiantis sudaryti kuo mažiau galimų susitikimų su tarnais. Tuo tarpu neturtingųjų namuose atskiros virtuvės net nebūdavo, nes užtekdavo vieno kambario kuriame ir vyko visa maisto gamybos ir valgymo eiga.

Kaimo vietovėse dar yra išlikusių autentiškų, net prieš kelis amžius statytų namų, kuriuose nebūdavo kamino, o dūmai pasišalindavo per skylę stoge. Tokie namai virš židinio teturėjo gaubtą pagamintą iš medžio ir pridengtą moliu, bei tiko rūkyti mėsos gaminiams. Tokių dūminių pirkių pavyzdžių nesunkiai galime sutikti Lietuvos liaudies buities muziejuje, kuris yra įsikūręs Rumšiškėse. Tačiau tokiais sprendimais tikrai nesivadovauta statant rezidencinius rūmus ar pilis.

Iš Naujosios Anglijos kolonijos Amerikoje laikotarpio yra išlikęs ankstyvas užrašas apie XVII amžiaus virtuvės reikmenų sąrašą. Inventoriuje tuo metu buvo surašyti virtuvei reikalingi daiktai ir išvardyti tokie gaminiai kaip sidabriniai šaukšteliai, alavo, žalvario, geležies ginklai ir šaudmenys, o taip pat linai ir kanapės. Gaila, kad šis inventorius neužsimena apie tai, kokie tuo metu buvo virtuvės baldai. Tačiau aišku viena, kad maistui laikyti ir indams saugoti buvo naudojamos įvairios iš medžio pagamintos spintos.

Pietų šalyse, kurios dėl klimato sąlygų labai skyrėsi nuo šiaurės, virtuvė dažnai būdavo išstumiama visai ir jai būdavo skiriama atskirai nuo didžiojo namo pastatyta patalpa. Šio sprendimo priežastys buvo panašios į tas pačias kaip ir feodalų virtuvėse viduramžiais. Virtuvę valdė vergai, o jų darbo vieta turėjo būti atskirta nuo šeimininkų gyvenamojo ploto. Tokios atskirtos virtuvės dažnai būdavo vadinamo vasaros virtuvėmis ir tokių pavyzdžių galime sutikti net mūsų krašte. Ūkininkai tokias virtuves įrengdavo tam, kad nereikėtų pašaro gyvuliams gaminti namo virtuvėje, be to tokios virtuvės labai tiko esant didesniam žmonių skaičiui.

Kiekvienas karjerą pradedantis žmogus svajoja tapti geriausiu savo srities specialistu. Tiesa, geriausiu niekada netapsi dirbdamas atsiliekančioje kompanijoje. Kopiant karjeros laiptais svarbu ne tik žmogaus asmeninės savybės, bet ir kompanija, kurioje jis pasiryžo augti ir siekti karjeros. Šiame straipsnyje pristatome darbuotojų geidžiamiausias kompanijas. Pirmąją vietą užima Google – paieškos gigantas. Google pasirūpino, kad visi žinotų apie išskirtinius jų biurus, kurie kartais primena ne rimtos organizacijos būstines, o vaikų žaidimo aikšteles. Būtent dėlto, kad biuro baldai, biuro kėdės ir visi kiti ten esantys įrenginiai atrodo žaismingai, kelia kūrybiškumą ir geras emocijas, ten nori dirbti patys geriausi šiandien universitetus paliekantys studentai. IBM 2011 metais buvo antrasis pasaulyje geidžiamiausias darbdavys. IBM galima pavadinti šios informacinių technologijų srities kompanija – veterane. IBM istorija prasideda 1911 metais, prieš 101 metus. Tuomet susijungus trims Jungtinių Amerikos Valstijų kompanijoms atsirado Computer – Tabulating – Recording Company, jai 1933 metais buvo suteiktas dabartinis pavadinimas – IBM. Tikriausiai į šią kompaniją daugelį suvilioja pirmiausia labai gerai žinomas ir daug metų vertinamas vardas. 100 metų patirtis gaminant kompiuterius yra išskirtinis dalykas. Tuo tarpu šiandieniniai IBM kompanijos biurai, biuro baldai yra modernūs, bet ne tokie išskirtiniai, kaip jaunesnių technologijų kompanijų. Microsoft – tai kompanija, kuri išlaiko lyderių pozicijas stacionarių kompiuterių programinės įrangos srityje, bei aktyviai veržiasi į kitas sritis. Visi žaidimų mėgėjai gerai žino XBOX ir Kinect, o mobiliųjų įrenginių gerbėjai laukia naujųjų Windows 8, kurie bus daug patogesni naudoti liečiamus ekranus turinčiuose renginiuose. Microsoft pritraukti naujus kūrybiškus žmones leidžia gerai žinomas vardas ir inovatyvių projektų įvairovė. Microsoft šiandien labai aktyviai kuria naujus projektus, apie kuriuos dar tik sklando mįslingi gandai. Daugelis perspektyvių jaunų specialistų nori prisidėti prie BMW automobilių kūrimo. Būtent ši kompanija užima ketvirtąją vietą pasaulio geidžiamiausių kompanijų olimpe. BMW sparčiai plečiasi į naujas augančias rinkas, todėl per paskutinius 10 metų susidūrė su rimta kvalifikuotų darbuotojų stoka. Kompanijos sprendimas buvo vykdyti ilgalaikę darbuotojų ugdymo programą. BMW šalyse, kuriose vykdo gamybą, aktyviai bendradarbiauja su universitetais, iš kurių gali prisitraukti jaunus specialistus ir jų ugdymų užsiimti patys. Intel gamina populiariausius pasaulyje procesorius. Ilgą laiką ši kompanija garsėjo spartietiška ofiso aplinka. Paprastos biuro kėdės ir baldai, mažos erdvės, maži langai, baltos sienos, medinės grindys. Nors šios kompanijos sukuriamos technologijos greitai žengė į priekį pagrindinių būstinių aplinka liko tokia pati. Daugelyje biurų visame pasaulyje baldai nebuvo keisti net kelis dešimtmečius. Tiesa, visai neseniai Intel nusprendė pakeisti situaciją. Auganti konkurencija dėl geriausių darbuotojų privertė šią kompaniją daug rimčiau pažvelgti į darbo aplinką. Taigi, šiandien biurai turi didelius langus, pro kuriuos patenka saulės šviesa, darbuotojai gali mėgautis didelėmis biuro erdvėmis. Taip pat kiekviename biure darbuotojai gali vaišintis nemokama kava. Japonų gigantas Sony yra 6 vietoje. Nepaisant to, kad Sony šiandien išgyvena ne pačius geriausius laikus, šioje kompanijoje vis dar dirba daug labai aukštos kvalifikacijos specialistų. Sony taip pat garsėja inovatyviomis technologijomis. Ši kompanija pirmauja robotų kūrimo srityje, kuri jau artimiausiu metu gali tapti labai perspektyvi ir nešanti daug pelno. Apple tarp pasaulio geidžiamiausių darbdavių yra septinta. Ši kompanija, šiandien diktuoja madas mobiliųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių srityse. Taigi, nenuostabu, kad daug jaunų perspektyvių žmonių nori šioje kompanijoje dirbti. Vis dėlto pasauliniame kontekste ji užima tik 7 vietą.

Trumpam nusikelkime keliais šimtmečiais į praeitį ir mintimis pasivaikščiokime po gražiausius ir ištaigingiausius Europos dvarus. Akyse mirga margaspalviai gėlynai, nosį vilioja įvairių rūšių rožių kvapai. Parkuose žaliuoja įvairių formų krūmai bei pilni paukščių dainos šlama medžiai. Vingiuoti ir tiesūs takai veda paslaptingomis alėjomis, kol akį patraukia šviesūs ir didingi dvarų rūmai. Tai ne kas kita, kaip žymiausių architektų bei meistrų minčių ir idėjų įamžinimas.

Be abejo, visoje šioje prabangoje yra puikybės ir dažnai tuštybės persmelktų kertelių, tačiau pamėginkime pažvelgti grožio ir harmonijos kampu. Juk ne be reikalo apie tokias įstabias vietas susitelkia gražiausios tautos pasakos, legendos ir padavimai. Juk žmogų visuomet traukia tai, kas kažkiek paslaptinga ir nesuprantama. Aukščiausios tvoros nuo paprastų akių slėpdavo preciziškai sutvarkytus ir dvaro paslaptis saugančius parkus, o rūmų mūrai sugerdavo visas intrigas, sąmokslus ir džiaugsmus.

Dvaras visuomet buvo aukštosios kultūros ir inovacijų centras, todėl jame būdavo didžiausios bibliotekos, naujausi išradimai bei gražiausi baldai. Baroko laikotarpiu ypač mėgtas vienas iš fortepijono prototipų – klavesinas. Jo ypatingi muzikos garsai puikiai derėjo su grakščiu it lakštingala moters balsu. Knygų skaitymai balsu prie parke neramiai čiurlenančio upelio ar raminantys gamtos peizažų tapymai – visa tai buvo turtingo gyvenimo pramogos. O kur dar gausios ir prašmatnios puotos, kuomet kiekviena dvaro dama stengdavosi pademonstruoti vis didesnę savo siuvėjo išmonę bei vyro atlapą jai piniginę.

Šiandien visa tai jau praeitis ir tokios vizijos tik romantiški pamastymai. Daug kas prarasta didžiųjų karų metu, daug kas sunaikinta pavydžios žmogaus rankos ir reformų metu. Tačiau tikri praeities saugotojai tebėra muziejai. Juose praeitimi kvepia senoviniai baldai ir rekonstruotos suknelės, damų papuošalai ir knygų kolekcijos.

Viskas buvo tikra, viskas – natūralu. Baldai iš tikros medienos, indai iš porceliano ir krištolo, o knygos išpuoštos dailiais odos viršeliais. Prašmatnūs dvarų darbo kabinetai alsavo politikos, mokslo bei žinių svarba. Visa tai atsispindi ir šiuolaikinėse kontorose, kur dažnai svečius pasitinka odiniai ir solidūs biuro baldai, tik knygos pakeistos vienu nedideliu, bet visą pasaulį talpinančiu daiktu – kompiuteriu.

Žmonijos pažanga šiandien leidžia kiekvienam prisiliesti prie tuometės istorijos ir knyga jau nėra tokia reta prabangos prekė kaip anksčiau. Dabar kiekvienas gali būti sau ponas ir mėgautis tokia prabanga, kokią geba susikurti, tačiau niekur nepabėgome nuo vergijos pančių. Nors dabar mums nereikia lenkti nugarų dvarininkų laukuose, tačiau parsidavėme pinigo vergijai. Iš tos praeityje būtos stokos ar iš to staigaus ir didelio laisvės pojūčio pradėjome parduoti patys save.

Dažnai vyresni žmonės klausia, kur ritasi pasaulis. Atsakymas tam paprastas ir kartu labai sudėtingas. Mes keliaujame po svečias šalis bandydami uždirbti visus pasaulio pinigus, atsiduodame mados šaukliams norėdami pasipuikuoti brangiais automobiliais, nors namuose skaičiuojame pinigus pigesnei duonai. Investuojame į savo kūną įvilkdami jį į brangius skudurus, tačiau pamirštame gera knyga praturtinti savo sielą. Išsižadame savo namų, apleidžiame tautą, tačiau nuo savęs pabėgti taip ir nesugebame.

Visuomet kaltiname kitus, tačiau nematome savyje nešiojamo nepasitenkinimo akmens, kuris, kad ir kur bebūtum vis slėgs Tavo širdį ir kartins sielą. Visas pasaulis pastatytas ant didelių norų, tačiau kartais savo pasaulį pastatome ant vieno banknoto. Kiekvienas turime susikūręs savo vertybių sistemą, tačiau vieni žmonės laimingi, o kiti ne. Ir net jei atėjus pavasariui ir girdint kaip už lango pradeda čiulbėti paukščiai, nesinori šypsotis, nes gaunate per mažą algą, susimąstykite, ar dar turite kuo daugiau, o ne pinigu pasidžiaugti...

Dabartinė visuomenė intensyviai veikiama konkurencijos, globalizacijos ir kitų veiksnių vis labiau tampa komercializuota, sumaterialėjusi ir iškreipia pagrindinius estetiškumo ir funkcionalumo dizaino principus. Pats dizainas tampa dabartinės, vartotojiškosios visuomenės atspindžiu ir kai kuriais atvejais netgi reklama. Svarbu nepasiduoti masinės industrijos spaudimui ir dizaineriams išlaikyti tvirtą, pilietišką poziciją bei taip koreguoti dabartinę aplinką.

Iki XX amžiaus pradžios visuomenė buvo išlaikiusi natūralų ryšį su gamtine aplinka. Tačiau tas ryšys su laiku vis labiau silpo. Į kasdienį gyvenimą vis labiau skverbiasi įvairi technika palengvinanti gyvenimą ir pats žmogus pradėjo naikinti tai, ką gamta kūrė milijonus metų, pats to nesuprasdamas. Dėsnių ir logikos nepaisymas žmoniją privedė prie visiškai nutrūkusių prigimtinių žmogaus ir gamtos ryšių. Vakarietiškas pasaulis turėtų daugiau pasimokyti iš Rytų šalių, kuriose civilizacijos vis dar laikosi ant tradicinių, ryšių su gamta nenutraukusių pamatų. Japonų tradiciniais kultūros dizaino kriterijais išliko estetiškumas, minimalizmas bei funkcionalumas. Panašūs bruožai nuo seniausių laikų buvo ir Skandinavijos šalyse. Dėl to dizaino principai japonų ir skandinavų šalis iki šiol šiek tiek sugretina.

Šiuo metu architektai dažnai atlieka tik tarpininko vaidmenį ir padeda sujungti racionalaus mokslo, technikos, pramonės ir meno vaidmenis į naujas meno formas. Po Antrojo pasaulinio karo dizainas buvo suvokiamas ne vien kaip kūrybinis projektavimas, kurio metu gimdavo nauji baldai ar kitos idėjos, bet ir kaip ekonominių problemų sprendimas. Dizainerių kūryboje atsirado vietos naujoms meno formoms, atsiskleidė naujos darbo kryptys. Pramoninis dizainas glaudžiai siejosi su masine gamyba, o individualios kūrybinės išraiškos suteikė galimybę laisvai kurti ir nepriklausyti nuo gamintojo.

Daugelyje kitų šalių spaudimą daro amerikietiškoji pramonė ir vartotojiška kultūra. Dizaino sprendimai atspindi ne tik evoliucijos keitimosi tendencijas, bet ir sudaro bei formuoja materialiąją žmogaus aplinką. Idėjinės ir pirminės dizaino užuomazgos slypi meno ir technologijų sintezėje, todėl kūrėjų vaidmuo yra labai atsakingas ir svarbus. Pats žodis dizainas daugelyje kalbų yra suprantamas ir apibrėžiamas skirtingai, dėl to net jo vieta visuomenėje yra sunkiai suvokiama. Daugelis žymiausių XX amžiaus dizainerių buvo baigę architektūros studijas ir dėl to dažnai buvo paplitusi nuomonė, kad tik architektai gali gerai perteikti dizaino esmę. Pats žodis design anglų kalboje yra aiškinamas labai plačiai, tai reiškia ir piešti, ir braižyti, ir projektuoti, ir net pasiūlyti sumanymą. O XIX amžiuje, kai Didžiojoje Britanijoje buvo kuriamos pirmosios dizaino mokyklos, jose buvo mokoma tik piešti.

Šiandieniniame amžiuje dizainą suvokiame kaip reiškinį per moderniosios kultūros, meno bei socialinės visuomenės prizmę. Tačiau ne visuomet civilizacija reiškia nenutrūkstamą pažangą. Keičiasi tradicijos, ekonominiai santykiai, papročių ir net vertybių skalės, keičiasi žmonių supratimas ir tam tikrų dalykų vertinimas.

Gyvenimo tempas greitėja, keičiasi estetikos ir meno sampratos, tačiau būties reikmės iš esmės lieka tos pačios. Įvairūs baldai, bei kiti dizaino daiktai nuolatos kūrė žmogaus aplinką ir nuo tos aplinkos priklausė koks bus to žmogaus vidinis pasaulis. Kadaise amatininko kurtus daiktus, šiandien keičia mašinų industrijos daugkartinė estetika. Dėl to kūrėjas turi būti labai pastabus ir jausti savo darbo svarbą prieš dabartinę, vartotojišką visuomenę.

Dizaineris, tai žmogus turintis išskirtinę galimybę kūrybinę mintį paversti materialia išraiška. Projektuotojo kuriami baldai formuoja gyvenamąją žmogaus aplinką ir tuo pačiu tampa neatsiejama bei reikšminga dalimi. Toks pats formavimasis vyksta ir darbo vietoje. Projektuojami tokie biuro baldai, kurių apsuptyje jaučiamasi ir dirbama geriausiai. Kurdamas dizaineris visuomet tarsi balansuoja ant etikos ir estetikos lyno bei atlieka ateities strateginio planuotojo vaidmenį.

Kūrėjo genialumas atsispindi tada, kai kasdienės paskirties daiktai keičia savo funkciją ir tampa meno kūriniais žmogaus aplinkoje.

Didelis stalas, važinėjanti kėdė, spintos, šviestuvas – tai tik keli šiuolaikinio biuro elementai. Tai biuro baldai ir daiktai, be kurių sunku įsivaizduoti darbo vietą. Tiesa, atrodo, taip bus neilgai. Kompiuteriai, telefonai ir kitos šiuolaikinės technologijos sukūrė naują terminą – mobilioji darbo vieta.

Atsikeli 6 ryto, nusiprausi, padarai mankštą, papusryčiauji, sėdi į automobilį ir važiuoji į darbą. Ten po 8 valandų prie darbo stalo, keliauji namo. Tai jau praeitis. Mobiliosios technologijos leidžia beveik kiekvieną darbą atlikti visur, kur tik galima pagauti interneto ryšį. Šiandien jis yra pasiekiamas net ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose.

Tiesa, nereikia skubėti persikelti gyventi ir dirbti į Labradoro girią ar močiutės kaimą. Šiame straipsnyje papasakosime apie įdomiausius darbuotojų gyvenimą ir efektyvumą pagerinančius mobiliosios darbo vietos sprendimus.

Viena didžiausių didžiųjų miestų gyventojų problema – ilgas kelionės į darbą ir iš jo laikas. Net keliaujant labai greitomis transporto priemonėmis, kaip metro ar greitieji traukiniai, per dieną būna sugaištos kelios brangios valandos. Taigi, vis daugiau žmonių bando šį laiką išnaudoti efektyviau.

Jau ir Lietuvoje kai kuriose viešojo transporto priemonėse galima pamatyti ženklus žyminčius, kad jose veikia mobilusis interneto ryšys. Pasinaudojant interneto ryšiu ir turint nešiojamąjį kompiuterį ar planšetę galima pasitikrinti elektroninį paštą, atrašyti į laiškus ir perskaityti naujienas – padaryti dalykus, kuriuos paprastai darydavote tik atkeliavę į biurą. Kartais net nereikalinga interneto prieiga. Kiekvienas naujas telefonas turi interneto naršyklę – jeigu jus tenkina mažesni ekrano išmatavimai ir klaviatūra – paprastus darbus galite atlikti ir su juo.

Tarp verslo žmonių vis populiariau rinktis transporto priemones, kurių pačiam nereikia valdyti. Net važiuodamas nuo Vilniaus iki Klaipėdos vairuojant savo automobilį prarandamas laikas. Verčiau pasirenkamas traukinys ar autobusas, kuriame važiuodamas gali atlikti smulkesnius darbus ar mažų mažiausiai paskaityti knygą.

Šiandien interneto prieiga veikia net ir lėktuvuose. Kelių valandų kelionė lėktuvu taip pat gali būti išnaudota darbui. Žinoma, dažniausiai ryšys lėktuvuose nėra toks greitas ir pastovus, kaip keliaujant žeme.

Už Atlanto taip pat vis dažniau galima pastebėti gatvėse važinėjančius mobiliuosius biurus - autobusus. Šie autobusai kiekvieną rytą atvažiuoja prie kiekvieno iš įmonės darbuotojų namų. Į šį autobusą įlipęs darbuotojas randa patogią, darbui pritaikytą vietą, kur atsivertęs nešiojamąjį kompiuterį gali pradėti daryti savo kasdienes užduotis.

Tokie autobusai dažniausiai vadinami važinėjančiais biurais. Juose būna įrengti modernūs biuro baldai, interneto prieiga, kavos aparatai, spintos ir visos kitos darbui reikalingos priemonės. Kartais tokiame autobuse net galima rasti susirinkimams skirtą patalpą.

Mobiliosios darbo vietos koncepcija dažniausiai tinka žmonėms dirbantiems su IT technologijomis ar verslo planavimu ir valdymu susijusius darbus. Dažniausiai šie žmonės galėtų beveik visus darbus atlikti net neišeidami iš namų. Vis dėlto daugelis bandžiusių darbą namuose supranta, kad dirbti namuose ne visada yra patogu. Daugeliu atveju be biuro, kur susirenka visi su vienu projektu dirbantys žmonės ir kur galima visiškai pasinerti į darbus darbai vyksta lėčiau.

Taip pat svarbu ir biuro baldai. Namuose retai turime iš tiesų darbui pritaikytus baldus ar pilnai įrengtas ir darbui pritaikytas patalpas. Biuruose dažniausiai sukuriamos tinkamesnės ir geresnės sąlygos darbui.

Vis dėlto, darbas keliaujant, kaip parodė keli mokslininkų stebėjimai, nėra toks našus. Geriausių rezultatų žmonės pasiekia tik tada, kai susikoncentruoja ir skiria savo laiką vieninteliam ir svarbiausiam tuo metu darbui. Tai ypač sudėtinga padaryti keliaujant viešuoju transportu.

Stalas jau yra tapęs toks įprastas baldas mūsų gyvenime, kad dažnai net nesusimąstome, kaip jis yra gaminamas, iš kur atsirado, kokių rūšių stalų yra. Virtuvės, svetainės ar biuro baldai yra nebeįsivaizduojami be stalo. Šiame straipsnyje supažindinsiu skaitytojus su stalų rūšimis.

Naktinis staliukas (arba kai kur staliukas šalia lovos) yra mažas staliukas, naudojamas miegamojo kambaryje. Jis dažniausiai naudojamas patogiai pasidėti tokiems daiktams, kaip maža lempa, žadintuvas, stiklinė ar koks nors kitas asmeninis niekutis.

Braižymo stalas dažniausiai turi specialų paviršių, kuris gali būti pakreiptas darant didelius techninius brėžinius ar piešinius. Kartais šiuose staluose būna integruota liniuotė ar kiti braižymui reikalingi instrumentai. Statybos kompanijų biuro baldai yra neįsivaizduojami be šio stalo.

Sulankstomi stalai turi sulankstomą pagrindą ir sulankstomą koją. Tai labai universalūs baldai, kadangi juos gali gabenti kur nori, nes jie užima labai mažai vietos.

Kavos staliukai yra nedideli, žemi staliukai, dažniausiai naudojami svetainėje prieš sofą. Šie staliukai skirti padėti gėrimams, knygoms ar kitiems asmeniniams niekučiams.

Šachmatų stalas yra labai specifinė baldų rūšis. Tai yra žaidimų stalas su integruota šachmatų lenta.

Valgyklų stalai yra dideli, kadangi aplink juos gali apsėsti daug žmonių, susirinkusių valgyti.

Valgomieji stalai yra dažnai mažesni stalai, skirti oficialiems pietums.

Trikojai stalai buvo labai populiarūs XVIII – XIX a. Jie buvo naudojami arbatos gėrimui, pastatyti žvakėms ar laai mažiems oficialiems pietums. Dažniausiai šių stalų viršuje būdavo įtaisytas pakėlimo mechanizmas. Šis mechanizmas būdavo labai naudingas, kai reikėdavo atitinkamu momentu nenaudojamą staliuką padėti taip, kad jis neužimtų bereikalingos vietos (pavyzdžiui kambario kampe).

Pembrokšyro stalai buvo sukurti XVIII a. ir išliko labai populiarūs iki XIX a. Jie buvo stačiakampio arba ovalo formų su sulenkiamu arba ištraukiamu paviršiumi. Dažniausiai jie turėdavo vieną ar kelis stalčius, taip pat keturias kojas, sujungtas atramėlėmis. Šie baldai galėjo būti lengvai pernešami į skirtingas patalpas esant atitinkamai progai.

Stalai – sofos yra panašūs į Prembrokšyro stalus, tačiau dažniausiai jų paviršius būdavo ilgesnis ir siauresnis. Jie buvo kuriami specialiai tam, kad statyti juos prieš sofas (iš kur ir kilo pavadinimas). Dažniausiai ant šių stalų buvo patiekiama arbata, rašoma, pietaujama ar užsiimama kita veikla. Taip pat dažnai jis būdavo naudojamas kaip stalas, skirtas sudėti stalinėms lempoms ar kitoms dekoro detalėms.

Darbo stalai yra nedideli stalai, kurie istoriškai buvo pradėti naudoti kaip stalai pasidėti siuvimo įrangai ir medžiagoms. Tai buvo patogus stalas skirtas darbui. Šie stalai išpopuliarėjo XVIII a. Dažniausiai šie baldai yra stačiakampio formos, kartais su sulankstomu paviršiumi ir dažniausiai turi vieną ar daugiau stalčių. Jie taip pat dažniausiai turėdavo keturias kojas. Kartais tos kojos būdavo su ratukais, kurie padėdavo transportuoti stalą. Šie darbo stalai yra dabartinių biuro baldų protėviai.

Būgniniai stalai yra apvalūs stalai, su daug stalčių, skirti rašymui.

Galiniai staliukai yra maži stalai, dažniausiai statomi lovos ar fotelio gale. Pagrindinė jų paskirtis – laikyti stalinę lempą.

Biliardo stalai skirti žaisti biliardo tipo žaidimams. Šie stalai dažniausiai yra aptraukti specialia medžiaga.

Stalo teniso stalai yra skirti žaisti stalo tenisui. Jie yra padengti specialiu sluoksniu ir padalinti į dvi dalis, atskirtas tinkleliu.

Pokerio stalai yra skirti žaisti pokeriui.

Štai kokia gausybė stalų egzistuoja. Nors dažniausiai bet kas pasako, kad tai tiesiog „stalas“.

Lietuvių liaudies baldai, tokie kaip spintos ar kuparai, dažniausiai buvo statomi gyvenamosiose patalpose, tačiau gana dažnai jie puošdavo ir svirno patalpas, nes ten žmonės praleisdavo nemažai laiko vasaros ir švenčių metu. Svirnuose būdavo ilsimasi ir vaišinami svečiai. Reikėtų paminėti, kad tik turtingesnieji turėjo svirnus su keliomis patalpomis – vienose laikyti grūdai, kitos atliko gyvenamojo ploto vaidmenį. Dėl to svirnai, kaip ir gyvenamieji kambariai būdavo puošiami ir prižiūrimi.

Spintos ir skrynios gamintos kartais net iš kelerius metus džiovintos medienos. Dažniausiai medienos apdirbimui naudoti tokie įrankiai kaip pjūklas, obliai, grąžtai bei dildelės. Kad spintos dalys sujungimų vietose būtų tvirtesnės – buvo klijuojama specialiais, iš karvės ar arklio kanopos pagamintais klijais.

Baldo gamyba nesibaigdavo vien lentų sukalimu, svarbiausias etapas buvo puošimas ir marginimas raštais. Kiekvienas meitras turėjo savo raštų išdėstymo būdus bei mėgiamus ornamentų motyvus.

Baldai būdavo marginami iš pačių meistrų pasigamintų dažų. Tam dažnai pasitarnaudavo įvairūs augalų lapai, žiedai, sąmanos, akmenų kerpės ar net medžio žievės. Pasistūmėjus chemijos pramonei pradedami naudoti įvairūs milteliai ir aliejinio pagrindo dažai.

Teptukai baldų puošybai naudoti iš kiaulės šerių, arklio ašutų ar kumeliuko karčių. Norint ištapyti labai plonas linijas ar sudėtingus ornamentus naudoti minkšti teptukai, o stambesniems raštams prireikdavo net kelių pirštų storio teptukų.

Estetinę vertę lėmė ne tik liaudies meistrų talentas ar gebėjimas perteikti geriausias kūrybos tradicijas, bet ir įrankių tobulumas. Liaudies meistrai tapydavo iš atminties ir stengėsi nesinaudoti pavyzdžiais, nes svarbiausias mokytojas ir baldų raštų motyvas buvo pati gamta bei nepakartojamos augalų, gėlių formos ir spalvos. Kiekvienas liaudies meitras puošdamas ir margindamas baldus savaip perteikė ir stilizavo savo vidinį pasaulio suvokimą.

Retai kada spintos ar kiti baldai buvo dažomi balta ir juoda spalvomis. Vieningo atsakymo turbūt nesužinosime, tačiau vyrauja nuomonė, kad juoda spalva yra gedulinga, o balta labai tepli ir greit nusidėvinti.

Teigiama, jog polichrominių tapytinių baldų dekoravimo trukmė yra labai įvairi ir tai priklauso nuo meistro įgūdžių, jo talento ir tapomo rašto kompozicijos bei jo elementų sudėtingumo, tačiau mažiausiai pusmečio prireikdavo norint numarginti ir nutapyti vidutinio sudėtingumo kompozicijas. Kur kas greičiau buvo dekoruojami baldai naudojant štampuotinę techniką.

Šiuo metu nepaisant praeities tradicijų, daugelio tautų kūltūros formos vienodėja ir netenka nacionalinio savitumo ir originalumo. Liaudies meno tradicijos nėra plėtojamos mūsų dienų kūrybinėje praktikoje, o aklas tradicijų laikymasis varžo kūrėjo fantaziją ir skurdina jo kūrinį. Liaudies baldų polichrominio dekoro ir pagrindinių principų žinojimas gali praversti ne tik šių dienų baldų projektuotojams ir gamintojams, bet ir interjero, keramikos bei tekstilės specialistams. Geriausiai liaudies tradicijos gali būti palaikomos šiuolaikinio kaimo sodybose, kur plėtojamas turizmas ar tiesiog išlaikomas nacionalinis interjeras, nes čia jis natūraliai įaugęs ir psichologiškai suprantamas bei atitinka žmogaus pasaulėžiūrą. Tačiau neretai pirmiau keliami praktiškieji reikalavimai, tokie kaip patalpų išplanavimas ar funkcinis ryšys, o estetinės ar emocinės reikšmės nustumiamos į antraeilį planą.

Kiekvienas Lietuvos regionas išsiskiria tik tam kraštui būdingomis tradicijomis, todėl vertėtų puoselėti perkeliant jas ir transformuojant šiuolaikinėje erdvėje. Biuro baldai, spintos, vaikų darželių interjeras ar poilsio namų patalpos galėtų būti dekoruojami liaudies ornamentika, taip puoselėjant ir atgaivinant primirštas tradicijas, bei siekian išsaugoti jų testinumą ateities kartoms, nes nacionalinio meno įnašas į visuotinę kultūrą praplečia bendrosios kultūros panoramą, neleidžia suvienodėti jos formoms, suteikia galimybės pasireikšti savitoms tendencijoms.

Po didžiųjų geografinių atradimų žmonės suprato, koks didelis ir dar nepažintas yra pasaulis, po lėktuvų sukūrimo kiekvienam žmogui tapo įmanoma per trumpus laiko tarpus nukeliauti milžiniškus atstumus. Tuo tarpu po to, kai į kiekvienus namus atkeliavo televizorius ir internetas, žinių apie pasaulio šalis, jų gyventojus ir skirtingą kultūrą galėjo pasisemti kiekvienas trokštantis pažinti.

Vis dėlto apie kitas tautas ir šalis žinome ne viską. Viena įdomiausių temų yra verslo kultūra. Šiame straipsnyje supažindinsime su skirtumais biuruose tarp rytų šalių ir vakarų pasaulio.

Dažnai keista matyti, kad Kinijoje ir Japonijoje biurai atrodo lygiai taip pat kaip ir Jungtinėse Amerikos Valstijose ar bet kurioje Europos šalyje. Tai tik įrodo, koks globalus tapo pasaulis ir kokią didelę įtaką turėjo JAV diktuojamos mados. Galima pamatyti, kad lygiai tokio pačio dizaino biuro baldai stovi tiek Tokijo, tiek Pekino, tiek pvz. New York miestų verslo centruose.

Vėliau į korporatyvinės kultūros traukinį įšokusios rytų tautos tiesiog pasiėmė tai, kas tuo metu buvo madinga ir priimtina didžiojoje verslo pasaulio dalyje. Nors tiek japonų, tiek kinų namuose niekada nestovėtų odiniai baldai, verslo centruose tai priimtina. Kartais tai buvo daroma sąmoningai, norint partneriams iš vakarų parodyti savo kosmopolitiškumą.

Vis dėl kultūriniai skirtumai vien baldais ir fasoniniais pakeitimais nepaslepiami. Biuro baldai per daug maža detalė, kad paslėptų kitokį požiūrį į darbą ir derybas. Rytuose derybos trunka daug ilgiau dėl didelės biurokratijos, lėto sprendimų priėmimo. Greito augimo ir į rezultatą orientuotos Vakarų šalių organizacijos derėdamosis su Rytų šalių atstovais susiduria su sunkumais. Ten daug ilgiau kuriamas tarpusavio santykis, žmogiškasis ryšys. Ilgiausios žinomos derybos truko beveik 20 metų. Aišku, ir abiejų pusių atlygis buvo to vertas.

Vis dėlto abi pusės deda pastangas padaryti bendravimą efektyvesnį. Tam tikru Rytų šalių atstovų indėliu gali būti pavadinti ir odiniai baldai. Jie sukuria vakarų atstovams jaukumo ir patikimumo įspūdį. Tiesa, tai tik smulkmena. Geriausius rezultatus duoda pastangos išmokti kitos tautos kalbą, pažinti kultūrą ir suprasti skirtumus. Kinams ir japonams išmokti anglų, vokiečių, prancūzų ar net lietuvių kalbas yra taip pat sunku, kaip mums jų. Tuo tarpu mūsų tradicijos ir kultūra jiems kartais atrodo labai keistos.

Geriausiuose pasaulio universitetuose gabiausi studentai mokosi būtent tarpkultūriniam bendradarbiavimui svarbių disciplinų. Tarpkultūrinė komunikacija, verslo etika ir bendravimo kultūra ir panašūs dalykai užima vis svarbesnę studijų programų dalį.

Vakarų šalių gyventojams būtina vis daugiau domėtis ir žinoti apie šalis rytuose. Remiantis ekonominiais ir demografiniais rodikliais būtent ten artimiausius 100 metų vyks didžiausias progresas. Be to, kitokia kultūra ir tradicijos leidžia tų pačių specialybių žmonėms į tą pačią problemą pažvelgti kitaip. Taigi, ko pasimokyti vieni iš kitų, tikrai turime.

Šiandien Japonų verslininkai valdo daug didžiausių pasaulio kompanijų. Tik ateitis parodys, kiek dar yra neatskleidusi Kinija. Jos žmogiškųjų išteklių potencialas yra išnaudotas toli gražu ne iki galo, kai Europoje gyventojų skaičius tik mažėja.

Taigi, galbūt sekantis jūsų verslo kompanijos pirkinys bus jau nebe odinė sofa ar kiti mums tradiciniai biuro baldai. Tikriausiai mums dažniau teks taikytis prie partnerių iš Rytų ir sekti jų diktuojamas madas. Galbūt norėdami parodyti palankumo ženklus pirksime Kiniškais ornamentais ar raižiniais papuoštus stalus, mažas pagalvėles svečiams ir arbatos gėrimo ceremonijos rinkinuką?

Kartais norint pasiekti geresnius rezultatus verčiau trumpai pailsėti, nei toliau tęsti darbą. Šiame straipsnyje aprašysiu paprasčiausius atsipalaidavimo biure būdus.

Pažiūrėkite pro langą. Žvilgsnis į toli esantį objektą ne tik leis pailsėti tavo akims, bet ir padės sudėlioti mintis. Kai susikoncentruoji į mažiau reikšmingą objektą atrodo, kad svarbios mintys atranda savo vietą . Be to, ar prisimeni, kada tau visada šaudavo geriausios idėjos? Būtent tada, kai išlaisvini mintis ir leidi joms skrieti laisvai.

Pasigamink kavos ar arbatos. Įmonės virtuvėlėje vyksta ne tik gėrimų ar mažųjų užkandžių gamyba. Virtuvėje nutinka vienas svarbiausių žmogui procesų – bendravimas. Pasikalbėjęs su bendradarbiais gali atrasti naujų iškilusių sunkumų sprendimo būdų, surasti pagalbos ar gauti gerų patarimų. Taip pat gamindamas gėrimą leisi pailsėti savo akims. Jas teks patraukti nuo kompiuterio ekrano. Jei nori ilgesnės pertraukos, pasiūlyk arbatos visiems savo bendradarbiams. Ko gero užtruksi ilgiau, bet tapsi truputi populiaresnis.

Rankoje laikydamas arbatą ar kavą gali tęsti savo kelionę. Įvertink ar tavo smegenys ataušo. Jei ne, ieškok patogios vietos 15 minučių pasisėdėjimui. Geriausiai tam tinka poilsio kambaryje ar jūsų įmonės pastato foje esantys minkšti baldai. Svarbu ne tai, ar jie yra minkšti, o kaip sedėdamas ant jų jautiesi: svarbiausia įsitaisyti patogiai ir trumpai atsipalaiduoti.

Jei turi savo kabinetą , verčiau įsitaisyk savo kabinete. Besiilsinčio vadovo vaizdas darbuotojus gali demotyvuoti dirbti ir paskatinti taip pat ilsėtis. Tiesa, jei jūsų kabinete nėra, kur patogiai įsitaisyti, apsivarstykite naujų baldų pirkimo galimybę. Minkšti baldai pasitarnaus ne tik, kaip poilsio kampelis, bet ir leis maloniau priimti jūsų kabineto lankytojus.

Paprastiems darbuotojams, kurie neturi galimybės atsiriboti nuo savo kolegų gali padėti ausinės. Mėgstama muzika ne tik leis palaikyti darbo ritmą, gerai nuteiks, bet ir leis atsipalaiduoti. Negirdėsite jums nenaudingų pokalbių nuotrupų, negirdėsite svetimų telefono skambučių. Tai leis susikoncentruoti ties darbu arba atsipalaiduoti.

Taigi, darbe atsipalaiduoti naudinga ir netgi būtina. Kai tik jaučiate, kad mintys sukasi ne apie darbą, o akys ir nugara sako, kad užtenka sėdėti, darykite petraukėlę.